- sūrdėtė
- sū́rdėtė sf. (1) DŽ, NdŽ, KŽ 1. Š, Rtr sūrmaišis: Į sū́rdėtę supilia pieną sutraukintą ir paskui slegia sūrį Šd. 2. Pl spaustai sūriams slėgti, sūrspaudis: Išimk iš sū́rdėtės sūrį – susislėgė Sv. 3. Rtr kraitė, pintinė sūriams laikyti ar džiovinti: Į sū́rdėtę sudėk sūrius ir pakabink teip, kad katės neprieitų Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.